Keletas ekonomistų teigė, kad pajamų nelygybė mažina verslumo veiklą. Kai didelė tautos gyventojų dalis yra prasta, jie teigia, kad būsimieji įmonės steigėjai negali pasiekti kapitalo, kurio jiems reikia norint pradėti verslą. Todėl įmonių savininkai paprastai sudaro mažesnę gyventojų dalį nei kitose šalyse.
Neseniai Barselonos universiteto Taikomosios ekonomikos katedros profesoriai Roxana Gutiérrez Romero ir Luciana Méndez Errico teigė, kad šis poveikis yra ilgalaikis. Naujajame darbo dokumente Gutiérrez Romero ir Méndez Errico pastebi, kad šalys, turinčios didesnį pajamų nelygybę XIX a. Pradžioje, šiandien turi mažesnį verslo nuosavybės lygį.
$config[code] not foundLyginant istorinius duomenis apie pajamų nelygybę 1820 m. Su duomenimis apie verslumo lygius 48 šalyse nuo 2001 m. Iki 2008 m. Surinkti iš Pasaulinio verslumo stebėsenos centro (GEM) - reprezentatyvi apklausa apie suaugusiųjų amžiaus gyventojų verslumo veiklą, kuri kasmet vyksta daugelyje šalių - autoriai pastebi, kad vienas procentas padidėjo XIX amžiuje turtingo ir neturtingo santykio santykiu sumažina 21 proc. verslumo veikloje dalyvaujančių gyventojų dalį nuo vienos dešimtosios iki dviejų dešimtųjų procentų.
Autoriai paaiškina koreliaciją taip: Šalys, turinčios didelį pajamų nelygybę prieš du šimtmečius, turėjo mažiau žmonių, turinčių prieigą prie kapitalo, reikalingo verslui pradėti. Šie likvidumo apribojimai reiškė, kad šiose šalyse verslas pradėjo mažiau nei kitose. Šis modelis savo ruožtu reiškė, kad vaikams buvo paliktas mažesnis turtas, o šalys gaudavo mažai verslo kūrimo kelią.
Nors mane sudomino autorių įrodymai apie statistinę asociaciją tarp 19-ojo amžiaus pajamų nelygybės ir dabartinės dienos verslumo lygių, aš nesu įsitikinęs, kad nusipirksiu jų paaiškinimą.
Kad autorių istorija būtų teisinga, šalys, turinčios didesnę pajamų nelygybę XIX amžiuje, turėjo turėti mažiau verslo formavimo. Deja, darbo dokumente nėra įrodymų apie neigiamą koreliaciją tarp XIX a. Pajamų nelygybės ir XIX a. Verslo formavimo normų. Be to, duomenys, kuriuos pateikia autoriai, atrodo, neatitinka tokio koreliacijos. Jų dokumentas rodo, kad pajamos Jungtinėje Karalystėje buvo daug mažesnės už pajamas JAV, Nyderlanduose, Šveicarijoje, Švedijoje ar Japonijoje. Tačiau mažai tikėtina, kad 1820 m. Jungtinė Karalystė turėjo daug mažiau verslininkų nei šios kitos šalys.
Dar svarbiau, kad pajamų nelygybės poveikis verslumui turėtų būti pataisomas. Autoriai teigia, kad 19-ajame amžiuje mažiau pajamų turinčios šalys turėjo turėti mažesnį verslumo lygį, nes „didelė nelygybė trukdo žmonėms pradėti verslą“.
Tačiau verslumas lemia didesnę pajamų nelygybę, nes savarankiškai dirbančių žmonių pajamos paprastai būna įvairesnės nei kitų žmonių įdarbintos pajamos. Todėl šalys, turinčios didesnę pajamų lygybę ir verslumą 1820-aisiais metais, turėtų turėti mažiau pajamų ir lygybės. Todėl 19-ajame amžiuje tautos, kurių pajamos yra vienodesnės, šiandien turėtų turėti mažiau, o ne daugiau verslumo.
Manau, kad kitoks paaiškinimas labiau atitinka neigiamą koreliaciją tarp 19-ojo amžiaus pajamų nelygybės ir verslumo lygių šiandien. Šalys, kuriose 1820 m. Buvo didesnė pajamų lygybė, buvo labiau priklausomos nuo smulkiojo žemės ūkio, nei mažiau pajamų gaunančių šalių. Mažų ūkių buvimas paskatino stiprią smulkaus verslo kultūrą tose šalyse. Šalys, sukūrusios stiprią smulkaus verslo orientaciją, linkusios turėti didesnę dalį savo gyventojų, norinčių patys užsiimti verslu. Tai, savo ruožtu, šiandien sukėlė nuolat didesnį verslumo lygį.
Nevienodas vaizdas per „Shutterstock“
2 Pastabos ▼
