Kurios privačiojo sektoriaus įmonės nutraukė darbuotojų sveikatos draudimo paslaugas?

Anonim

Nuo 2000 iki 2013 m. Privačiojo sektoriaus įmonių, siūlančių darbuotojų sveikatos draudimą, dalis sumažėjo nuo 59,3 proc. Iki 49,9 proc., Sveikatos priežiūros tyrimų ir kokybės vertinimo agentūra. Nors šis sumažėjimas buvo plačiai paplitęs ir matomas visuose devyniuose pagrindiniuose pramonės sektoriuose - žemės ūkyje, žuvininkystėje ir miškininkystėje; statyba; finansinės paslaugos ir nekilnojamasis turtas; kasyba ir gamyba; kitos paslaugos; profesionalios paslaugos; mažmeninė prekyba; komunalinės paslaugos ir transportas; didmeninė prekyba - tai buvo didesnė tam tikrose verslo srityse nei kitose.

$config[code] not found

Mažesnės įmonės pastebėjo didesnę tendenciją pasiūlyti darbuotojų sveikatos draudimą. Nuo 2000 m. Iki 2013 m. Įmonių, kuriose dirbo 10 ar mažiau darbuotojų, teikiančių sveikatos draudimą, dalis sumažėjo nuo 39,6 iki 28,0 proc., O įmonių, kuriose dirba 10–24 darbuotojai, aprėptis, dalis sumažėjo nuo 69,3 proc. Iki 55,3 proc. Kita vertus, dalis verslo vietų, kuriose dirba 100–999 darbuotojų, siūlančių darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų aprėptį, šiek tiek sumažėjo (nuo 95,0 proc. 2000 m. Iki 93,4 proc. 2013 m.), O daugiau nei 1000 darbuotojų, teikiančių darbuotojų sveikatos draudimą, padidėjo nuo 99,2 proc. iki 99,3 proc.

Naujesnės įmonės patyrė didesnį darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo apimtį. Nuo 2000 m. Iki 2013 m. Mažiau nei penkerių metų amžiaus įmonių, teikiančių darbuotojų sveikatos draudimą, dalis sumažėjo nuo 36,8 proc. Iki 23,0 proc.; penkerių iki devynių metų įmonių dalis, teikianti aprėptį, sumažėjo nuo 46,5 proc. iki 32,7 proc.; 10–19 metų įmonių, teikiančių draudimą, dalis sudarė nuo 50,4 proc. iki 40,7 proc. Tačiau ne mažiau kaip 20 metų įmonių dalis, padaryta darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, padidėjo nuo 70,5 iki 71,0 proc.

Įtrauktos įmonės matė didesnę tendenciją teikti darbuotojų sveikatos draudimą. Nuo 2000 iki 2013 m. Darbuotojų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, dalis sumažėjo nuo 67,9 proc. Iki 53,6 proc. Priešingai, nekorporuotų įmonių, teikiančių darbuotojų sveikatos draudimą, dalis padidėjo nuo 33,5 proc. Iki 35,5 proc.

Vieno vieneto įstaigos patyrė didesnį darbuotojų sveikatos draudimo paslaugų teikimo mažėjimą. Daugialypės įmonės, teikiančios darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugas, 2000 ir 2013 m. Buvo beveik tokios pačios - 95,1 proc., Palyginti su 94,3 proc. Priešingai, vieneto padalinių darbuotojų sveikatos draudimas buvo sumažintas nuo 47,1 proc. 2000 m. Iki 34,9 proc. 2013 m.

Darbuotojų sveikatos draudimo apimties sumažėjimas buvo didesnis įstaigose, kuriose dirbo daugiau darbuotojų visą darbo dieną. Nuo 2000 m. Iki 2013 m. Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigų, kuriose dirba mažiau nei ketvirtadalis jų darbuotojų, dalis visam laikui sumažėjo nuo 21,2 proc. Iki 19,2 proc. Priešingai, sveikatos draudimo paslaugų teikėjų, turinčių tris ketvirtadalius savo darbuotojų, dalis mažiausiai 35 valandas per savaitę sumažėjo nuo 66,9 proc. Iki 57,9 proc.

Didesnės didesnės darbo užmokesčio įstaigos sumažino tendenciją teikti darbuotojų sveikatos draudimo paslaugas. Nuo 2000 m. Iki 2013 m. Visų pirma aukšto darbo užmokesčio įstaigų dalis (mažiau nei pusė jų darbuotojų buvo mažo darbo užmokesčio darbuotojai), kurie pasiūlė darbuotojų sveikatos priežiūrą, sumažėjo nuo 64,7 proc. Iki 56,0 proc. Priešingai, pirmiausia mažo darbo užmokesčio įmonių (ne mažiau kaip pusė jų darbuotojų buvo mažo darbo užmokesčio darbuotojai) dalis, teikianti darbuotojų sveikatos draudimą nuo 42,5 proc. Iki 37,1 proc.

Mažesnė Sąjungos parduotuvių dalis suteikė darbuotojų sveikatos draudimą. Nuo 2000 iki 2013 m. Įmonių, neturinčių profesinių sąjungų darbuotojų, dalis, teikianti darbuotojų sveikatos draudimą, sumažėjo nuo 58,4 proc. Iki 46,0 proc. Priešingai, profesinių sąjungų įmonių, turinčių sveikatos apsaugą, dalis sumažėjo nuo 88,4 proc. Iki 84,8 proc.

Trumpai tariant, įmonių tendencija pasiūlyti darbuotojų sveikatos draudimą pastaraisiais metais buvo nevienoda. Jis buvo sutelktas mažesnėse ir jaunesnėse įmonėse, korporacijose, vienoje įmonėje veikiančiose įmonėse, darbo vietose, kuriose nėra profesinių sąjungų, ir bendrovėms, turinčioms mažesnę mažo darbo užmokesčio ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų dalį.

2 Pastabos ▼