Yra tiek daug mokslininkų, kaip ir jų studijų sričių, nuo fizikos mokslų, pvz., Geologijos ir fizikos, iki socialinių mokslų, pavyzdžiui, sociologijos ir antropologijos. Kiekvienam iš jų reikia specialių įgūdžių ir išsilavinimo, tačiau visos šios yra specializacijos. Mokslininko savybės ir įgūdžiai viršija pagrindinį darbo aprašą.
Analizė
Analitiniai įgūdžiai yra labai svarbūs visose mokslo srityse. Labai svarbu gebėti analizuoti ir padaryti išvadas iš surinktų duomenų. Nesvarbu, ar tai yra kalnų paplitimo tyrimas, ar kultūrinių tendencijų kilmė, mokslininkai turi sugebėti pažvelgti į turimus duomenis ir sukurti bandomas hipotezes, atitinkančias faktus.
$config[code] not foundOrganizacija
Mokslininkams reikalingi organizaciniai įgūdžiai daugeliu lygių, pvz., Registruojant eksperimentų rezultatus, renkant duomenis arba rengiant ataskaitas ir dokumentus. Mokslininkai turi organizuoti mėginius organizuotus, prieinamus tyrimams ir sugebėti aiškiai ir glaustai organizuoti savo hipotezes ir išvadas.
Dienos vaizdo įrašas
Atnešė jums iš sėjinukų, kuriuos jums pristatėKoncentracija ir patvarumas
Didelė dalis mokslininko darbo yra orientuota į detales ir dažnai reikalaujama pakartotinių bandymų ir ilgalaikio dėmesio. Svarbu, kad mokslininkas siektų į priekį, net jei neaišku, kur yra rezultatai. Koncentracija ir atkaklumas leidžia mokslininkui tęsti netikrumą ir sutelkti dėmesį į tikslą.
Komunikacija
Nors kai kurie mokslininkai dirba vieni, o kiti dirba komandose, bendravimas yra labai svarbus. Nesvarbu, ar jis bendrauja su tarpdisciplinine komanda, ar paaiškina teismo posėdžio teismo ekspertizę, mokslininkai turi sugebėti virti sudėtingas koncepcijas iki paprasto.
Tarpdisciplininis supratimas
Svarbu, kad mokslininkai suprastų savo studijų sritį, bet taip pat suvokdami kitas sritis atveria bendravimo linijas. Kadangi studijų sritys tampa labiau specializuotos, mokslininkams tampa vis dažniau dirbti tarpdisciplininėse komandose. Bendravimas tokioje komandoje yra paprastesnis, kai skirtingi nariai supranta vienas kito laukus.