Praėjusią savaitę organizacijos, kuri teikia finansavimą iš anksto pradėjusiems augti dideliam augimo potencialui, susitikime kalbėjau su keliais verslininkais apie jų pastangas gauti „A“ finansavimo etapą iš rizikos kapitalo ir angelų grupių.
Dar kartą girdėjau bendrų verslininkų susilaikymą, kad jiems sunku pritraukti investuotojus, kad finansuotų savo įmones, kol vienas iš investuotojų bus suinteresuotas. Bet kai tik vienas investuotojas susidomės, daugelis kitų greitai seka.
$config[code] not foundŠis modelis, kurį girdėjau daug kartų, yra visiškai protingas, jei jūs naudojate mažą socialinę psichologiją, kad suprastumėte, kaip žmonės priima sprendimus dėl investavimo į pradedančias įmones. Kai neaišku, kokie didelio augimo nauji veiksmai tikrai yra - žmonės žiūri į kitų elgesį, kad išsiaiškintų, kaip vertinti kažko vertę.
Sprendimų priėmimo neapibrėžtumas socialinė psichologija suteikia mums tokią taisyklę, kaip investuotojai išsiaiškina, ar finansuoti naujas įmones: jei kiti žmonės mano, kad nauja įmonė yra gera investicija, tai yra. Jei kiti žmonės nemano, kad nauja įmonė yra gera investicija, tai ne.
Psichologinis investuotojo elgesio principas rodo, kad viešosios politikos kūrėjai, suinteresuoti skatinti savo regiono augimą, turėtų sukurti „Potemkin Village Ventures“. Šis vyriausybės vadovaujamas rizikos fondas, pavadintas Rusijos ministru, kuris pastatė padirbtus kaimus, kad būtų kvailioti Catherine the Great, išreiškė „suklastotą“ susidomėjimą naujų įmonių finansavimu. Dėl šios padirbtų palūkanų realūs rizikos kapitalistai ir verslo angelai taptų suinteresuoti ir finansuoti įmones.
Akivaizdu, kad Potemkin Village Ventures niekada neįvyko. Investuotojai ne tik išsiaiškintų, kas vyksta laikui bėgant, bet vyriausybės subjektai nenorėtų užsiimti tokia veikla, kuri būtų tokia gausi.
Bet „Potemkin Village Ventures“ idėja iliustruoja mano požiūrį. Didelė dalis investuotojų, kai nusprendžia, kurios potencialios įmonės turi finansuoti, yra pažvelgti į tai, ką domina kiti investuotojai, kad išsiaiškintų, ką jie turėtų finansuoti. Jų sprendimų priėmimo procesas apima daug daugiau grupės psichologijos ir daug mažiau racionalios ekonomikos, nei daugelis mano.
Verslininkai, investuotojai ir politikos formuotojai turėtų pripažinti, kad psichologija, kuriai investuojama, pradedama kurti, o ne visada stengiasi ją racionalizuoti.
5 Pastabos ▼
