Ar savarankiškai dirbantis darbas recesijose iš tikrųjų didėja?

Anonim

Kai kurie stebėtojai teigia, kad savarankiškas darbas yra anticiklinis. Dėmesys žmonių sprendimams pradėti verslą patys, šie mokslininkai teigia, kad kai kurie žmonės, praradę darbą, kai ekonominiai susitarimai pradeda dirbti savarankiškai, o ne tapti bedarbiais arba išeinant iš darbo jėgos. Vyriausybės duomenys, kuriuos Kauffmano fondo vardu Kalifornijos universitete analizavo Kalifornijos universitete, Kalifornijos universitete, palaiko šį argumentą, rodantį, kad didelio nuosmukio metu žmonių, perėjusių į savarankišką darbą, rodiklis padidėjo.

$config[code] not found

Tačiau, kaip jau minėjau anksčiau, mokslininkų dėmesys į savarankiško darbo ekonominių nuosmukių metu yra klaidinantis. Savarankiškai dirbančių asmenų skaičius yra tiek atvykimo į savarankišką darbą, tiek iš jo rezultatas. Jei pasitraukimo iš savarankiško darbo užmokesčio lygis viršija atvykimo lygį, savarankiškai dirbančių asmenų skaičius sumažės.

Ekonominio nuosmukio metu verslininkai patys sunkiau gauti kapitalą ir susiduria su mažesniu jų produktų ir paslaugų poreikiu. Dėl šios priežasties, kai sudaromos ekonominės sutartys, padidėja savarankiškai dirbančių asmenų skaičius. Ar nuosmukio metu savarankiškai dirbančių asmenų skaičius pakyla arba sumažėja, priklauso nuo to, ar nuosmukis turi didesnį poveikį savarankiškai dirbantiems asmenims arba jų išvykimui.

Norėdami sužinoti, ar nuosmukio metu savarankiškai dirbančių asmenų skaičius paprastai didėja arba mažėja, peržiūrėjau dabartinės gyventojų apklausos duomenis, kurie kas mėnesį nuo 1948 m. Stebi ne žemės ūkio savarankiškai dirbančių asmenų skaičių. 11 recesijų, kurias Nacionalinis ekonominių tyrimų biuras sakė įvykęs Jungtinėse Valstijose nuo 1948 m. sausio iki 2014 m. gegužės mėn., palygina ne žemės ūkio subjektų savarankiškai dirbančių savininkų skaičių prieš mėnesį, kai recesijos prasidėjo skaičiuojant paskutinį mėnesį. nuosmukį.

Skaičiai stebina. Šešiuose nuosmukiuose savarankiškai dirbančių asmenų skaičius sumažėjo, o penkiuose - sumažėjo. Be to, trijuose susilpnėjimuose, kuriuose padidėjo savarankiškas darbas, padidėjo ir privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio asmenų skaičius (1960–1961, 1969–1970 m. Ir 1980 m. Nuosmukis), o tai rodo, kad nuosmukis turėjo nedidelį poveikį darbo rinkai apskritai. Kadangi teigiamas ekonominio nuosmukio poveikis priklauso nuo idėjos, kad žmonės pradeda dirbti savarankiškai, nes praranda savo darbą, sunku aiškinti, kas atsitiko tose recesijose, kuriose padidėjo privačiojo sektoriaus darbo užmokestis.

Trijose recesijose, kuriose sumažėjo privačiojo sektoriaus darbo užmokestis (1948-1949, 1973-1975 ir 1981-1982 m. Nuosmukiai), savarankiškai dirbančių asmenų skaičius išaugo. Penkiuose nuosmukiuose, kuriuose sumažėjo privataus sektoriaus darbo užmokestis (1953-1954, 1957-1958, 1990-1991, 2001 ir 2007–2009 m. Nuosmukiai), savarankiškai dirbančių asmenų skaičius sumažėjo.

Recesijos, kuriose sumažėjo savarankiškas darbas, buvo ne griežtesnės nei nuosmukis, kai išaugo savarankiškas darbas. Vidutinė recesija 11-ųjų, kurių aš žiūriu, buvo 1980 m. Nuosmukis, kai bendrojo vidaus produkto (BVP) sumažėjimas buvo 2,0 proc. Trijose recesijose, kuriose BVP sumažėjimas buvo didesnis nei mediana, savarankiškai dirbantis darbuotojas sumažėjo, tačiau dviejuose iš jų savarankiškai dirbo. Dviejuose nuosmukiuose, kurių BVP sumažėjimas buvo mažesnis nei mediana, savarankiškai dirbantis darbuotojas sumažėjo, o iš trijų iš jų - savarankiškai dirbantieji.

Įdomu pažymėti, kad mažėjantis savarankiškas darbas yra naujesnių nuosmukių bruožas. Per pastaruosius tris ekonomikos nuosmukius (1990–1991 m., 2000 m. Ir 2007–2009 m. Nuosmukiai) sumažėjo savarankiškai dirbančių asmenų, neturinčių juridinių asmenų, skaičius. Pastaruoju metu bent jau savarankiškai dirbančių asmenų skaičius nesumažėja, kai sudaromos ekonominės sutartys.

3 Pastabos ▼